Epilepsija – dažnai nesuprantama liga, kuria JAV serga apie 3 mln. suaugusiųjų ir 470 tūkst. vaikų. Tai sudaro apie 1,2 % JAV gyventojų. Statistika apima tik aktyvias epilepsijos formas, bet ne tuos, kuriems dar nenustatyta diagnozė ar kurie jos nenurodo. Vadinasi, dalis žmonių gali net nežinoti, kad serga. Kai kurie priepuolių tipai atrodo kitaip, nei daug kas įsivaizduoja, todėl nemažai atvejų lieka nepastebėti.
Epilepsija gali apsunkinti skaitymą ir teksto supratimą. Didelę reikšmę čia turi konkretus epilepsijos tipas.
Prieš pradedant: kas yra epilepsija?
Epilepsija – neurologinis sutrikimas, pasaulyje pagal paplitimą užimantis ketvirtą vietą. Jai būdingi priepuoliai, sukeliantys labai įvairius simptomus ir pasireiškimo formas. Juos lemia staigūs smegenų elektrinės veiklos pliūpsniai, dėl kurių kartojasi priepuoliai. Polinkis į juos priklauso nuo žmogaus jautrumo skirtingiems suveikikliams.
Epilepsija sukelia neprovokuotus, pasikartojančius priepuolius ir padidina jautrumą veiksniams, galintiems juos iššaukti. Diagnozuojant dažnai taikomi keli kriterijai:
- Du priepuoliai arba vienas priepuolis, kai yra didelė pasikartojimo rizika – visi be aiškios priežasties
- Kelios priepuolių situacijos per tam tikrą laiką
- Priepuoliai kartu su papildomais rizikos veiksniais, pvz., smegenų trauma ar neurologiniai sutrikimai
- Priepuoliai kartu su rizikos veiksniais, pvz., paveldimumu
Nors gydytojai žino, kas apskritai sukelia priepuolius, tiksli konkretaus priepuolio priežastis dažnai lieka neaiški. Net ir po galvos traumos tikslūs smegenų procesai, vedantys prie priepuolio, vis dar tiriami.
Yra daug skirtingų priepuolių tipų, tačiau dažniausiai jie skirstomi į tris pagrindines kategorijas:
- Židininiai (su sąmone arba be jos) – prasideda konkrečioje smegenų srityje ar ląstelių grupėje, dažniausiai vienoje pusėje.
- Židininiai su sąmone – priepuolio metu žmogus išlieka sąmoningas. Dar vadinama paprastu daliniu priepuoliu.
- Židininiai be sąmonės – priepuolio metu žmogus sutrikęs ar pasimetęs. Dar vadinama sudėtiniu daliniu priepuoliu.
- Motoriniai arba nemotoriniai
- Židininiai dvišaliai toniniai-kloniniai
- Generalizuoti (be sąmonės) – vienu metu apima abi smegenų puses.
- Motoriniai
- Toniniai-kloniniai
- Kiti motoriniai
- Nemotoriniai
- Absencija
- Nežinomos pradžios – priepuolio pradžia nežinoma arba niekas jos nematė, pvz., jei žmogus buvo vienas ar tai nutiko naktį. Vėliau, surinkus daugiau duomenų, tokie priepuoliai gali būti priskirti konkrečiai rūšiai.
- Motoriniai
- Toniniai-kloniniai
- Kiti motoriniai
- Nemotoriniai
- Absencija
Motoriniai simptomai dažniausiai apima trūkčiojimus, raumenų įsitempimą ar jų silpnumą. Nemotoriniai – įsistebeilijimą, smulkius trūkčiojimus, pasikartojančius judesius, kurie gali paveikti tik vieną kūno dalį.
Dažnos epilepsiją turinčių žmonių problemos internete
Fotosensityvi epilepsija reiškia, kad priepuolius išprovokuoja kontrastingi raštai, mirksinčios, stroboskopinės ar blykčiojančios šviesos. Priepuoliai gali kilti ir kitomis aplinkybėmis, tačiau būtent šie veiksniai dažniausiai sukelia toninius-kloninius priepuolius.
Epilepsija sergantis žmogus, naršydamas internete, turi atidžiai rinktis, kokį turinį žiūri. Net ir žiūrint trumpus vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose galima patirti priepuolį, jei pasitaiko provokuojančio turinio.
Daugelis naršyklių jau imasi veiksmų, kad internetas būtų draugiškesnis epilepsiją turintiems žmonėms ir kad būtų šviečiami turinio kūrėjai. Skaitmeninis prieinamumas tampa vis svarbesnis ne tik naršyklėse ar paieškose, bet ir įmonėse, organizacijose, net valstybiniu lygmeniu. Tikslas – kad internetas būtų prieinamas visiems, nepaisant negalios ar sutrikimo.
Sprendimai: patarimai skaitantiems sergant epilepsija
Epilepsija sergantys žmonės gali imtis kelių priemonių, kad skaityti būtų saugiau. Trys pagrindiniai mirgėjimo šaltiniai – ekranas, pats kompiuteris arba turinys. Jei mirgėjimą sukelia ekranas ar įrenginys, dažniausiai tai techninė problema. Vis dėlto naudotojai gali nemažai suvaldyti per naršyklių, įrangos ir OS nustatymus.
Naršyklės – rinkitės šiuolaikišką naršyklę ir nuolat ją atnaujinkite. Geriausios epilepsijai tinkamos naršyklės turi lengvai pasiekiamus nustatymus, kad būtų galima pritaikyti pagal asmeninius poreikius. Chrome ir Mozilla – puikūs pasirinkimai, tačiau ir kitos naršyklės sparčiai vejasi.
Asmeniniai nustatymai ir prieinamumo funkcijos
Šie nustatymai leidžia geriau valdyti, kaip rodomas turinys. Prie prieinamumo nustatymų galima išjungti animacijas (arba sumažinti judesius). Taip pat svarbu išjungti automatinį vaizdo įrašų paleidimą (GIF'ams tai neveikia, nes jie animuojami patys – nustatymai jų neįtakoja).
Skaitytuvo režimas
Priklausomai nuo naršyklės, dalį nustatymų reikia susidėlioti rankiniu būdu, tačiau ieškokite bent šių galimybių:
- Aktyvūs turinio blokatoriai
- Teksto į kalbą funkcija įjungta
- Galimybė rinktis šriftą
- Puslapio mastelio keitimas
Išjunkite GIF'us
Naršyklės nustatymuose išjunkite animuotus GIF'us. Taip pat yra specialių GIF blokavimo plėtinių:
- GIF Scrubber
- GIF Blocker
- Beeline Reader
- Photosensitivity Pal – šis Chrome priedas blokuoja turinį, galintį sukelti priepuolius.
Operacinės sistemos
Windows 10 siūlo daug nustatymų, padedančių patogiau ir saugiau naršyti. Lengviausia juos rasti paieškoje įvedus ar pasakius „Accessibility“.
Pasaulinis žiniatinklio konsorciumas (W3C) yra parengęs kūrėjams Web Content Accessibility Guidelines (WCAG) gaires, kad turinys būtų prieinamesnis epilepsiją turintiems žmonėms. Svarbiausios rekomendacijos:
- Vengti komponentų, mirksinčių dažniau nei 3 kartus per sekundę.
- Mirksinčios sritys turi būti mažos – ne daugiau nei 341x256 px.
- Mirksinčiam turiniui taikyti mažesnį kontrastą.
- Leisti vartotojui pačiam nustatyti mirksėjimo dažnį.
Programėlės, ypač naudingos epilepsiją turintiems žmonėms
Yra įvairių programėlių, galinčių padėti epilepsija sergantiems žmonėms patogiau naudotis internetu ir skaityti. Štai kelios geriausios programėlės priepuolių stebėsenai ir valdymui.
HealthUnlocked
Bendraukite su kitais epilepsiją ar kitas ligas turinčiais žmonėmis. Puiki vieta gauti patarimų, idėjų, palaikymo ir patikimos informacijos.
Seizure Tracker
Galima naudoti Android, iPhone ir Alexa įrenginiuose. Tai išsamus šaltinis su programomis priepuoliams fiksuoti ir kitoms reikmėms. Įspėjimas! Svetainėje viršutiniame kairiajame kampe yra „Free! Sign Up“ mygtukas, kuris slenkant trumpam animuojamas ir pajuda.
Seizure First Aid
Taip pat pasiekiama Apple įrenginiuose, ši programėlė pateikia svarbią informaciją, įskaitant pirmosios pagalbos žingsnius priepuolio metu, ir įrankius priepuolių eigai sekti bei vertinti.
Speechify
Ši teksto į kalbą programėlė turi daugybę funkcijų, kurios palengvina skaitymą epilepsija sergantiems žmonėms: skaitykite internete:
- Galite reguliuoti skaitymo greitį
- Teksto paryškinimas, kurį galima įjungti ir išjungti
- Automatinis slinkimas mažina akių įtampą
- Tamsus režimas
Epilepsija gali reikšti tam tikrus gyvenimo pokyčius, tačiau gyvenimo kokybė vis tiek gali būti puiki. Čia padeda Speechify. Apsilankykite mūsų svetainėje, sužinokite daugiau ir išbandykite nemokamai – pajuskite skirtumą, kurį gali suteikti teksto į kalbą funkcija.
DUK
Ar GIF'ai gali sukelti priepuolį?
Kai kurie GIF'ai gali sukelti priepuolius žmonėms, turintiems žemą slenkstį ar sergantiems epilepsija. Mirksintis, blyksintis ar stroboskopinis turinys pavojingas fotosensityviai epilepsijai. Judesį naudojančios interneto technologijos (video, JavaScript, animuoti png, Canvas, CSS, svg ir kt.) gali iššaukti priepuolius, migreną ar kitus nemalonius pojūčius, priklausomai nuo naudotojo jautrumo ir paties turinio.
Ar epilepsija veikia skaitymo gebėjimus?
Kai kurie epilepsijos tipai gali paveikti kalbos suvokimą ir taip apsunkinti skaitymą. Ypač generalizuota epilepsija dažnai paveikia daug neurologinių funkcijų, susijusių su kalba, supratimu, o kartais ir su pačiu skaitymu.
Ar skaitymas gali sukelti priepuolį?
Egzistuoja vadinamoji skaitymo epilepsija – ji paprastai prasideda paauglystėje ir suaktyvėja skaitant. Pirmiausia pasireiškia miokloniniai priepuoliai (trūkčiojimai aplink burną ir žandikaulį), tačiau toliau skaitant gali išsivystyti ir toninis-kloninis priepuolis.
Ar epilepsiją turintys žmonės gali naudotis internetu?
Epilepsija sergantys žmonės gali naudotis internetu, tačiau turėtų būti atsargūs. LED ekranai mirga (kartais plika akimi to nematyti), tačiau kai kurie ekranai mirga ir regimai, o net ir nejuntamas mirgėjimas gali būti pavojingas daliai žmonių. Blyksintis, mirksintis, stroboskopinis ar stipriai judantis turinys (video, gif, JavaScript ir kt.) didina fotosensityvių priepuolių riziką.
