Nors dispraksija susijusi su judesiais ir koordinacija, ji paliečia visas gyvenimo sritis. Šis sutrikimas vis dar menkai suprantamas, tačiau svarbu žinoti, kad egzistuoja daugybė gydymo būdų ir pagalbinių priemonių.
Čia sužinosite daugiau apie dispraksiją, jos simptomus, galimus gydymo planus ir veiksmingas priemones.
Kas yra dispraksija?
Dispraksija arba raidos koordinacijos sutrikimas (RKS) – tai neurologinis sutrikimas, paveikiantis judesių koordinaciją tiek vaikystėje, tiek suaugus.
Nors dispraksijos požymiai pastebimi dar ankstyvoje vaikystėje, ji dažnai lieka nenustatyta iki vaikui pradedant lankyti mokyklą ar net vėliau. Dispraksija nėra susijusi su intelektu ir gali paveikti bet ką, nepriklausomai nuo protinių gebėjimų.
Šis sutrikimas dažniausiai susijęs su smulkiaisiais ir stambiaisiais judesiais. Dispraksiją turintiems asmenims sunku koordinuoti judesius ir lengvai pritaikyti įgytus įgūdžius naujose veiklose. Dėl to gali kristi savivertė ir trūkti socialinių įgūdžių.
Dažni dispraksijos simptomai:
- Vėluojama įgyti motorinius įgūdžius ankstyvoje vaikystėje (sėdėjimas, šliaužimas, stovėjimas ir pan.)
- Sunku vaikščioti, bėgioti, šokinėti, užrišti batraiščius bei pasiekti kitus raidos etapus
- Fiziniai įgūdžiai nėra įgimti, juos tenka nuolat mokytis
- Sunku suprasti erdvines sąvokas
- Nerangūs arba lėti judesiai, neviklumas
- Sunku naudotis įrankiais ir prietaisais
- Motorinio planavimo sunkumai
Kodėl atsiranda dispraksija? Dispraksija kyla dėl sutrikimų siunčiant signalus iš smegenų į kūną, nes motoriniai neuronai smegenyse nėra tinkamai išsivystę. Mokslininkai vis dar tiria šio sutrikimo priežastis.
Manoma, kad per anksti gimę ar mažo svorio kūdikiai turi didesnę šio sutrikimo riziką. Taip pat reikšmės turi paveldimumas – jei šeimoje pasitaiko judėjimo ar koordinacijos sunkumų.
Dispraksijos gydymas ir pagalbinės priemonės
Nors dispraksijos išgydyti negalima, yra daugybė būdų padėti išmokti naujų įgūdžių ir pagerinti motoriką be didelių sunkumų.
Ergoterapija
Ergoterapija – tai sveikatos priežiūros sritis, naudojanti įvairius metodus žmogaus fizinėms ir psichinėms funkcijoms ugdyti, palaikyti ar stiprinti.
Ergoterapeutai analizuoja žmogaus kasdienes veiklas ir padeda įveikti kylančius sunkumus ar iššūkius.
Ergoterapija labai svarbi diagnozuojant ir gydant dispraksiją bei kitus mokymosi sutrikimus, tokius kaip disleksija ir dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Ji taip pat naudinga atsigaunant po insulto.
Gydymo metu ergoterapeutai padeda suprasti, kodėl kai kurios veiklos kelia sunkumų. Jie bendradarbiauja su tėvais, pediatrais ir mokytojais, kad sudarytų asmeniui palankų planą ir paskatintų jį atskleisti savo galimybes.
Ergoterapeutai padeda dispraksiją turintiems žmonėms visose gyvenimo srityse.
Kalbos terapija
Viena iš dispraksijos rūšių – kalbos dispraksija, dar vadinama verbaline dispraksija arba apraxija.
Kalbos apraxija – tai sutrikimas, kai sunku teisingai ir nuosekliai tarti žodžius. Šie sunkumai nesusiję su kalbos raumenų pažeidimu.
Yra dvi kalbos dispraksijos rūšys: įgytoji ir raidos dispraksija, dar vadinama vaikų kalbos apraxija. Abiem atvejais veiksminga kalbos terapija.
Kalbos terapija gydo kalbos ir komunikacijos sutrikimus. Ji padeda aiškiau kalbėti taikant įvairius pratimus: problemų sprendimą, kvėpavimo pratimus, planavimo veiklas ir kt.
Elgesio analizė
Elgesio analizė – tai mokslinis žmogaus elgesio tyrimas, nagrinėjantis, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip ir kaip keisti ar užkirsti kelią tam tikriems elgesio modeliams.
Elgesio analitikai padeda dispraksiją turintiems žmonėms gerinti socialinius įgūdžius, bendravimą ir savarankiškumą. Jie taiko teigiamo pastiprinimo strategijas, pritaikytas pagal asmens poreikius.
Elgesio analizė naudinga ir mažiems vaikams, ir mokyklinukams, ir suaugusiesiems.
Savitvarka
Profesionalų pagalba svarbi, tačiau savitvarka taip pat neturėtų būti pamiršta. Norint tobulėti, būtina pasirūpinti savimi.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti koordinaciją, mažinti nuovargį ir išvengti svorio augimo. Taip pat svarbu išmokti pozityviai kalbėti apie sutrikimą ir gauti reikiamą psichologinę pagalbą.
Organizacijos sunkumų patiriantiems gali padėti kalendorius ar „Post-It“ lipdukai, padedantys susikurti priminimus ir planus.
Fizioterapija
Fizioterapija labai veiksminga dispraksiją turintiems asmenims. Paprastai ji apima raumenų stiprinimą atliekant įvairius pratimus, parinktus pagal asmens poreikius ir būklę.
Stiprėjant raumenų funkcijoms, gerėja motorika, laikysena, pusiausvyra ir akies-rankos koordinacija.
Teksto skaitymo balsu programos
Nors dispraksija nėra tiesiogiai susijusi su skaitymu, smulkiosios motorikos trūkumas apsunkina tokias veiklas kaip skaitymas. Gali būti sunku versti puslapius, rodyti į žodžius ar iliustracijas ar laikyti knygas.
Laimei, vaikai ir suaugusieji, turintys dispraksiją, gali mėgautis tekstiniu turiniu jo neskaitydami – tam padeda teksto skaitymo balsu programos. Jos skaitomą tekstą paverčia balsu – natūraliu skambesiu.
Speechify – TTS įrankis skaitymui
Viena geriausių teksto skaitymo balsu (TTS) programų – Speechify. Ji, pasitelkdama pažangias dirbtinio intelekto technologijas, leidžia itin greitai paversti beveik bet kokį tekstą balsu.
Vartotojai gali rinktis nustatymus pagal poreikius: greitį, balsą ar net akcentą. Speechify veikia kaip naršyklės plėtinys, programėlė ar kompiuterio programa, tad juo naudotis galima visur.
Speechify padeda gerinti žodžių atpažinimą, mokytis akcentų, lavinti dėmesį ir pastebėti klaidas. Taip pat leidžia multitaskinti – pvz., vaikai su dispraksija gali sportuoti ir tuo pačiu klausytis mėgstamų knygų.
Speechify tinka turintiesiems cerebrinį paralyžių, autizmo spektro sutrikimų, disleksiją ir kitų negalių. Žinoma, ja gali naudotis visi, kurie nori klausytis turinio vietoje skaitymo.
Programoje yra nemokamas ir mokamas planas. Galite išbandyti nemokamai ir nuspręsti, ar ji jums tinka.
DUK
Kokios yra dispraksijos rūšys?
Daugelis specialistų dispraksiją skirsto į rūšis pagal dažniausiai pasireiškiančius sunkumus: kalbos, konstravimo, idėjinę bei idėjomotorinę dispraksiją.
Ar dispraksija blogėja su amžiumi?
Dispraksija su amžiumi neprogresuoja kaip kai kurios ligos. Tačiau simptomai gali pasireikšti skirtingai įvairiais gyvenimo etapais, todėl gali atrodyti, kad būklė blogėja.
