Disleksija – dažniausias kalbinis mokymosi sutrikimas, ir sergančiųjų daugėja. Disleksija – tai skaitymo supratimo sunkumai.
Disleksiją turintiems žmonėms sunku atskirti ir naudoti fonemas – mažiausius kalbos garsus, kurie suteikia žodžiui prasmę. Jiems taip pat sunkiau skiemenuoti žodžius, suprasti, ką reiškia skirtingos raidės ar simboliai, kyla sunkumų su skaičiais, garsų skaidymu ir gebėjimu perskaityti nepažįstamus žodžius pasitelkiant raidžių-garsų žinias, rašybos dėsningumus ar skiemenis.
Šis sutrikimas apsunkina skaitymą, kalbėjimą, rašybą ir kalbų mokymąsi. Daugiau nei 80 % disleksiją turinčių asmenų patiria sunkumų su planavimu, organizavimu, prioritetų nustatymu, susikaupimu ir punktualumu.
Disleksiją turintys dažnai pasižymi išskirtiniu kūrybiškumu, nes labiau remiasi dešiniuoju smegenų pusrutuliu, kuris geriau apdoroja vaizdinę informaciją, paveikslus ir erdvinį suvokimą nei žodžius. Yra įvairių sunkumo lygių; 60 % disleksiją turinčių – vyrai, 40 % – moterys, tačiau dažniausiai vertinimui siunčiami berniukai.
JAV nuo 5 % iki 15 %, arba apie 15–45 mln. amerikiečių, turi disleksiją, tačiau 2 milijonai niekada negavo tikslios diagnozės. Apie 20 % JAV mokyklą lankančių vaikų turi disleksiją.
Dažniausios disleksijos priežastys
Nors tai dažniausias mokymosi sutrikimas, vis dar atliekama daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti skaitymo sunkumų priežastis. Disleksija dažnai būna nuo gimimo, bet jos priežastys įvairialypės ir gali būti:
Genetika
Vaikas turi dvigubai didesnę riziką turėti disleksiją, jei bent vienas iš tėvų ją turi. Jei abu tėvai turi disleksiją, vaikas ja serga beveik užtikrintai.
Naujausi tyrimai taikant neurovaizdavimo metodus, pvz., fMRI ir PET, parodė ryšį tarp smegenų kalbos centrų funkcinių ir anatominių ypatybių bei mokymosi sutrikimų.
Taip pat pastebėta neįprastų ląstelių darinių, keletas genų siejami su disleksija. Kai kuriems asmenims aptinkama mažesnė elektrinė smegenų kairiojo pusrutulio kai kurių sričių veikla: apatinės parietalinės žievės, vidurinės bei apatinės smilkininės žievės ir apatinio kaktinio vingio.
Aplinka
Aplinka daro didelę įtaką mokymuisi ir atminčiai, o epigenetiniai pokyčiai taip pat svarbūs skaitymo gebėjimų raidai. Tokie veiksniai kaip tėvų išsilavinimas bei ugdymo kokybė turi didelę reikšmę. Dėl to disleksijos atvejų daugėja viešosiose mokyklose, kur klasės didėja, poreikiai auga, finansavimas mažėja, o mokytojas turi vis mažiau galimybių skirti dėmesio kiekvienam vaikui.
- Vystymosi disleksija yra genetinė ir/ar įgimta, gali būti pirminė arba antrinė. Dažnesnė berniukams, dažnai silpnėja su amžiumi.
- Pirminė disleksija yra paveldima.
- Antrinė disleksija atsiranda dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų.
- Įgyta disleksija išsivysto dėl galvos traumos, ligos ar kitų pažeidimų, veikiančių kalbos centrus. Suaugusiesiems, patyrusiems traumą, insultą ar sergantiems demencija, gali išsivystyti vadinamoji trauminė disleksija. Stiprus stresas ar emocinės traumos vaikystėje taip pat gali būti priežastis.
Mokymosi ir skaitymo sunkumai turintiems negalią
Disleksiją turintys sunkiai atpažįsta žodžius ir garsus. Tai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, kiekvienam su savitais sunkumais.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai
- Vėluojanti kalbos raida
- Sunku įsiminti raides ir spalvas
- Vartoja netinkamus žodžius, keičia garsus vietomis ar painioja panašiai skambančius žodžius
Pradinės ir pagrindinės mokyklos vaikai
- Skaitymo, rašymo, informacijos apdorojimo ir eiliškumo įsiminimo sunkumai
- Bėda tarti naujus žodžius ar atpažinti panašiai skambančius žodžius
- Vengia užduočių, kur reikia skaityti
Paaugliai ir suaugusieji
- Rašybos, naujos kalbos mokymosi ar prasto, sunkiai įskaitomo rašto sunkumai
- Netaisyklingai ištaria žodžius, sunku įsiminti tekstą ar skaičiuoti
- Sunku nuosekliai papasakoti istoriją
- Sumažėjęs pasitikėjimas savimi
Jei vaikui sunku skaityti, jį turi įvertinti specialistas, kad įvertintų raidos istoriją, intelektą bei kalbos gebėjimus. Skaitymo sunkumus galima ir verta pastebėti itin anksti.
Testai, pvz., skaitymo įgūdžių prognozavimo įvertinimas (PAR), nustato kalbos įgūdžius ir fonologinį suvokimą. Paprastai testavimas vyksta darželyje ir pirmoje klasėje, kad būtų galima palyginti su bendraamžiais. Intervencinis planas padeda sudaryti individualią ugdymo programą.
Disleksiją turintys mokiniai gali gauti individualų ugdymo planą (IUP) – specialų pagalbos planą pagal mokinio poreikius ir testų rezultatus. IUP taip pat suteikia prieigą prie pagalbinių technologijų, kurios padeda pasivyti kurso lygį ir sumažinti atotrūkį raštingume.
IDA ir kiti naudingi ištekliai apie disleksiją ir mokymosi sutrikimus
IDA
Tarptautinė disleksijos asociacija (IDA), įkurta 1920-aisiais, yra seniausia nevyriausybinė organizacija, skirta disleksijos tyrimui ir pagalbai. Ji teikia informaciją, atstovauja interesams bei specialiąsias ugdymo paslaugas specialistams, pavieniams asmenims ir šeimoms, kurias paveikė disleksija ar kiti mokymosi sunkumai. IDA nuolat vykdo naujus skaitymo ir multisensorinio mokymo tyrimus, rengia pedagogus ir leidžia metodinę medžiagą.
Pagalbinės technologijos
Disleksijos supratimas išaugo devintajame dešimtmetyje, kai mokslininkai gavo įrangą stebėti smegenis ir suprato, kaip žmogus skaito ar kalba. Šiuolaikinė įranga ir programos padeda disleksiją turintiems lengviau suprasti informaciją alternatyviais būdais. Kadangi disleksiją turintiems mokytis geriau sekasi klausantis, pagalbinės technologijos tampa vis naudingesnės.
Kompiuterinės programos gerina skaitymo, rašymo, spausdinimo ir skaičiavimo gebėjimus. Informacijos ir duomenų tvarkytuvės padeda planuoti bei organizuoti darbus ir tvarkaraščius. Jos prieinamos kaip mobiliosios programėlės ar kompiuterinės programos.
- Garso knygos ir teksto skaitymo programos, pvz. Speechify, leidžia efektyviau mokytis, kai tekstas paverčiamas garsu.
- Balso atpažinimo programos leidžia naudotojams diktuoti ar kalbėtis su kompiuteriu, kuris konvertuoja žodžius į tekstą.
- Minčių žemėlapių programos padeda veiksmingiau planuoti, kuriant diagramas ir idėjų schemas.
- Skenavimo programos ir išmanieji rašikliai kuria skaitmenines pastabas ir leidžia klausyti bei stebėti rašomą tekstą.
- Rašybos ir korektūros tikrintuvai automatiškai taiso tekstą.
- Planšetės ir išmanieji telefonai padeda susitvarkyti su laiko planavimu.
Learning Ally
Learning Ally yra ne pelno siekianti organizacija, kuri remiasi neuromokslų tyrimais ir teikia naujoviškus įrankius mokytojams, kad pagerintų raštingumą ir mokinių pasiekimus. Jos tikslas – padėti disleksiją turintiems mokiniams nuo ikimokyklinio amžiaus iki baigiant mokyklą pasiekti visą savo potencialą.
College Success Program teikia išteklius ir pagalbą, padedančią sėkmingai pasiruošti ateičiai. Learning Ally jungia ankstyvą diagnostiką, intervencijas, tęstinius mokymus ir metodikas, kad laiku nustatytų ir užbėgtų už akių mokymosi sunkumams ir ugdytų savarankiškus, motyvuotus, gerų rezultatų siekiančius mokinius.
DUK
Ar disleksiją turintys yra aukštesnio intelekto?
Kaip ir visi, disleksiją turintys žmonės gali turėti įvairaus lygio intelektą, nepaisant skaitymo sunkumų.
Kokie yra 4 disleksijos tipai?
- Fonologinė disleksija: dar vadinama disfonetine ar klausos disleksija, sunku atpažinti raidžių ar skiemenų garsus ir susieti juos su užrašyta forma.
- Paviršinė disleksija: dar vadinama vizualine disleksija, sunku vizualiai atpažinti žodžius, juos įsiminti ir atpažinti ištisus žodžius.
- Greito įvardijimo sutrikimas yra sunkumai greitai spontaniškai įvardyti raidę, skaičių, spalvą ar objektą.
- Dvigubo deficito disleksija sujungia ir fonologinio proceso, ir įvardijimo greičio sunkumus.
Kokia dažniausia lydinti būklė sergant disleksija?
- Disgrafija – rašymo ar spausdinimo sunkumai ir motorikos sutrikimai, dažniausiai dėl rankos ir akies koordinacijos problemų; apsunkina veiksmų sekas, pvz., raiščių rišimą, pasikartojančius judesius ir pan.
- Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) – neurovystymosi sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikystėje, kuriam būdingas išsiblaškymas, impulsų valdymo ir hiperaktyvumo problemos. Disleksija ir ADHD dažnai pasitaiko kartu: 15–24 % disleksiją turinčių turi ADHD, o iki 35 % sergančių ADHD turi disleksiją.
- Kairė-dešinė painiava (kryptinė disleksija) – nesugebėjimas atskirti kairės ir dešinės pusės.
- Diskalkulija, dar vadinama matematikos disleksija – sunkumai atliekant skaičiavimus, sprendžiant užduotis, suprantant skaičių sąvokas ir atliekant pagrindinius veiksmus.
- Klausos informacijos apdorojimo sutrikimas reiškia negalėjimą tinkamai perdirbti girdimos informacijos ir kelia atminties, sekos problemų.
Ar disleksija praeina su amžiumi?
Ne, disleksija neišnyksta. Tačiau MRT tyrimai rodo, kad smegenys yra plastiškos ir gali keistis. Ankstyva pagalba labai padeda sumažinti mokymosi sunkumus.
Faktai apie disleksiją
- NASA dirba daugiau nei 50 % disleksiją turinčių žmonių.
- Sunkumai užrišti batraiščius, bėdos skaitant laikrodį bei dažnos vaikystės ausų infekcijos gali būti disleksijos požymiai.
- Disleksiją turintiems geriau sekasi skaityti specialiais šriftais, rašymo stiliais ar kituose formatuose.
- Žodis „disleksija“ kilęs iš graikiško „dys“ (sunkus) ir „lexis“ (kalba).
- Anksčiau disleksija buvo vadinama „skaitymo aklumu“.
