Daugelis žmonių mėgsta naudotis Vikipedija norėdami sužinoti naujų faktų. Straipsniai Vikipedijoje nuolat kinta, tad galite mokytis realiuoju laiku. Nors vizualiai Vikipedija įspūdinga, kai kurie straipsniai labai ilgi ir juos perskaityti sunku – ypač apie Stephen LaPorte ar Mahmoud Hashemi.
O kas, jei galėtumėte ne skaityti, o tiesiog klausytis mėgstamo Vikipedijos puslapio? Šiame vadove viską aptarsime. Pirmiausia trumpai susipažinsime su Vikipedija, o tada parodysime, kaip klausytis jos turinio naudojant įvairius įrankius.
Kas yra Vikipedija?
Vikipedija dažnai vadinama „žmonių enciklopedija“ – tai didžiulė, daugiakalbė, internetinė enciklopedija, kuria gali naudotis kiekvienas, turintis internetą.
2001 m. ją įkūrė Jimmy Wales ir Larry Sanger. Vikipedija sparčiai augo ir tapo viena lankomiausių svetainių pasaulyje. Jos pavadinimas sudarytas iš žodžių „wiki“ (bendradarbiavimo svetainė) ir „enciklopedija“.
Vikipedijos esmė – bendradarbiavimas. Skirtingai nei tradicines enciklopedijas, kurių turinį kuria ekspertai, Vikipediją gali redaguoti visi, nepriklausomai nuo žinių ar patirties.
Atviro redagavimo modelis atspindi idėją, kad daugelio žmonių žinios ir įvairovė leidžia kurti išsamų, nuolat atnaujinamą ir įvairiapusį turinį.
Vienas įspūdingiausių Vikipedijos bruožų – neutralumas. Straipsniai turi būti rašomi nešališkai, objektyviai pateikiant visas svarbias nuomones ir nepriimant pusės.
Neutralumą užtikrina bendruomenės priežiūra – patyrę redaktoriai, vadinami „vikipediečiais“, stebi pokyčius ir žiūri, kad turinys atitiktų Vikipedijos taisykles.
Vikipedijos turinio apimtis stulbina. Ji apima istoriją, mokslą, meną, populiariąją kultūrą, naujienas ir net rečiausius faktus. 2023 m. sausį vien anglų kalba buvo virš 6 mln. straipsnių, o kitomis kalbomis – dar daugiau.
Tokį turtingą turinį leidžia kurti savanoriai, kas sekundę papildantys Vikipediją maždaug 1,9 redagavimo visame pasaulyje.
Be to, Vikipedija įsipareigojusi skleisti laisvas žinias. Visas jos turinys atviras pagal Creative Commons Attribution-ShareAlike licenciją – juo gali naudotis visi, tereikia nurodyti šaltinį ir dalintis panašiomis sąlygomis.
Atvira licencija leidžia Vikipedijos turinį naudoti edukacijoje, tyrimuose ir kitur, užtikrinant, kad žinios būtų prieinamos ir lengvai pakartotinai panaudojamos.
Ar kada norėjote klausytis Vikipedijos?
Norėdami padaryti Vikipedijos straipsnius dar prieinamesnius – tiesiog klausykitės jų. Galite sekti naujausius pakeitimus ir naudoti tokius įrankius kaip Github ar Bitlisten. Yra atvirojo kodo programų, kurios netgi prideda foninę muziką, pvz., apie Bitcoin.
Kodėl verta klausytis straipsnių? Štai kelios priežastys:
- Galite „skaityti“ straipsnius kelyje.
- Girdėsite naują informaciją vairuodami ar gamindami maistą.
- Galite padidinti „skaitymo“ greitį ir taip įveikti daugiau straipsnių šiame nemokamame šaltinyje.
- Jei sunku skaityti, teksto į kalbą įrankis gali labai padėti. Su Speechify galite girdėti Vikipedijos tekstą – puiki pagalba turintiems mokymosi ar regos sutrikimų.
Tai puikus būdas domėtis įvairiomis temomis, įskaitant ir Wikimedia fondą. Brian Eno ir Maximillian Laumeister taip pat čia nemažai nuveikė. Norėdami išnaudoti Vikipediją iki galo – išbandykite skaitymo įrankį ir „perskaitykite“ daugiau straipsnių greičiau.
Klausykitės Vikipedijos su TTS įrankiu
Automatiniai robotai atlieka daug didelių redagavimų anglų Vikipedijoje. Dėl to visą informaciją aprėpti sudėtinga – čia ir praverčia TTS įrankiai.
Kaip veikia TTS įrankiai? Jie tekstą ekrane paverčia garsu. Vietoj skaitymo galite klausytis. Kai kurie įrankiai leidžia pasirinkti balsą, keisti skaitymo greitį, akcentą, net versti straipsnius. Taip Vikipedija tampa dar prieinamesnė.
Teksto į kalbą įrankiai
Yra keletas įrankių, padėsiančių paversti tekstą garsu. Štai jie:
- Murf.ai: Lengvai naudojama, greita ir patikima programa su daugybe galimybių. Tačiau ji brangi – už geriausias funkcijas teks nemažai pakloti.
- TTS Tool: Visiškai nemokamas įrankis. Tiesiog nueikite į svetainę, įklijuokite tekstą ir spauskite „Play“. Minusas – balsai labai robotiški.
- Speechify: Viena populiariausių TTS programų. Galite pasirinkti balsą, keisti kalbėjimo greitį, versti straipsnius į kitas kalbas. Lengvai perprantama ir itin ekonomiška.
Mūsų rekomendacija: Speechify
Jei norite susikurti mėgstamų straipsnių grojaraštį, rinkitės Speechify. Nors kai kas mėgsta ir listen.hatnote.com, Speechify paprasčiausiai patogesnė. Galite valdyti skaitymo greitį, keisti balso ypatybes ir padaryti, kad straipsniai skambėtų kaip mėgstamas tinklalaidės epizodas.
Yra nemokama versija, o Premium leidimui siūlomas bandomasis laikotarpis. Norėdami klausytis mėgstamų straipsnių – išbandykite Speechify.
DUK
Kaip redagavimo dydis įtakoja tai, ką girdžiu klausydamasis Vikipedijos?
Klausant Vikipedijos redagavimų, pakeitimo dydis turi įtakos tam, kaip skamba garsas. Didesni redagavimai – sodresni, ilgesni garsai, maži – trumpi, aukšti. Taip lengviau atskirti pokyčių mastą realiu laiku.
Pastebėjau žalius ir violetinius apskritimus. Ką jie reiškia?
Žali apskritimai paprastai žymi neregistruotų naudotojų pakeitimus (platesnė bendruomenė), o violetiniai – registruotų narių. Taip galite matyti, kas ir kada kuria turinį.
Ar galima girdėti ne tik garsus, o ir tikrą redagavimų turinį?
Nors „klausytis Vikipedijos“ dažniausiai reiškia girdėti pakeitimus per garsus, jei norite tikrojo turinio – išbandykite trečiųjų šalių įrankius ar naršyklės plėtinius. Jie konvertuoja tekstą į kalbą ir gali perskaityti bet kurią jus dominančią informaciją.
