Disgrafija yra sutrikimas, paveikiantis žmogaus rašymo gebėjimus. Ji gali lemti sunkumus rašant ranka, spausdinant, rašant be klaidų ar apskritai kuriant rašytinį tekstą. Jei įtariate disgrafiją, svarbu kuo greičiau išsitirti, nes ankstyva pagalba ir pritaikyta pagalba yra ypač svarbios.
Šiame straipsnyje aptarsime disgrafijos testus ir viską, ką apie juos verta žinoti. Pateiksime testų vadovą – kas į juos įtraukiama, kaip jie atliekami ir vertinami. Galiausiai geriau suprasite, kas yra disgrafija ir kaip ji diagnozuojama.
Disgrafijos supratimas
Disgrafija – tai mokymosi sutrikimas, paveikiantis žmogaus gebėjimą rašyti. Ji laikoma paslėpta negalia, nes dažnai iš karto nematyti, kad žmogus turi mokymosi sunkumų.
Kaip ir daugeliu kitų mokymosi sutrikimų atveju, turintys disgrafiją žmonės gali patirti ir lengvus, ir sunkius simptomus. Dažniausi simptomai – rašybos sunkumai, neįskaitomas ar netvarkingas raštas, silpni smulkiosios motorikos įgūdžiai. Sunkių simptomų turintis asmuo gali neteisingai laikyti rašiklį, nors tai galima koreguoti specialiomis priemonėmis, pvz., pieštuko laikikliais.
Šis sutrikimas stipriai veikia mokymosi pažangą, pasitikėjimą savimi ir – svarbiausia – gyvenimo kokybę.
Disgrafija vs Disleksija vs ADHD
Disgrafija, disleksija ir ADHD taip pat priskiriami mokymosi sutrikimams. Jau aptarėme, kaip disgrafija veikia žmogų, tačiau disleksija ir ADHD reiškia kitokio pobūdžio sunkumus.
Disleksija dažnai painiojama su disgrafija, nes abu sutrikimai susiję su skaitymu ir rašymu. Tačiau disleksija veikia žmogaus gebėjimą suprasti rašytinį tekstą, atpažinti žodžius ir jų reikšmę. Sunkiais atvejais pasireiškia fonologinio suvokimo sutrikimas.
ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas) yra negalia, paveikianti dėmesio išlaikymą, susikaupimą ir impulsyvių veiksmų kontrolę. Nors paprastai nesutrikdo smulkiosios motorikos, jis laikomas mokymosi sutrikimu ir sunkiais atvejais gali prireikti pagalbos.
Visi šie sutrikimai – disgrafija, disleksija ir ADHD – yra specifiniai mokymosi sutrikimai, todėl jiems reikia skirtingų intervencijų ir pagalbos priemonių.
Svarbu pažymėti, kad disleksija nebūtinai susijusi su autizmu ar kitais mokymosi sutrikimais, pvz., diskalkulija.
Disgrafijos rūšys
Disgrafija turi kelias rūšis – kiekvienai būdingi skirtingi simptomai ir priežastys. Žmogus gali turėti vieną rūšį, tačiau dažnai pasireiškia kelių rūšių derinys.
Dažniausios disgrafijos rūšys:
- Disleksinė disgrafija: trikdo skaitymo ir rašybos įgūdžius, dažnai pasireiškia kartu su disleksija. Būdingas neskaitomas raštas, prasta rašyba, bet žmogus aiškiai gali perrašyti pateiktą tekstą.
- Motorinė disgrafija: pasireiškia smulkiosios motorikos problemomis, raumenų silpnumu, nerangumu. Tokiems asmenims sunku valdyti rankos judesius, todėl jų raštas dažnai būna sunkiai įskaitomas.
- Erdvinė disgrafija: susijusi su erdvės suvokimu. Sunku taisyklingai išdėstyti raides bei žodžius puslapyje. Tokį sutrikimą dažnai sunku pastebėti.
Disgrafijos testavimas
Disgrafijos ir panašių mokymosi sutrikimų testavimas yra labai svarbus, nes taikant specialią pagalbą galima žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai atliekamas išsamus vertinimas.
Atsižvelgiant į situaciją, gydytojas gali pasiūlyti įvairius testus, tarp jų ir šiuos:
Vizualinės-motorikos integracija
Atliekant šį testą, asmuo per tam tikrą laiką turi parašyti ar nupiešti vis sudėtingesnius žodžius ar piešinius, nieko nekoreguodamas ir netrindamas. Vertinami smulkiosios motorikos gebėjimai ir tai, kaip žmogus suvokia erdvę prieš save.
Kai kuriems žmonėms, sergantiems disgrafija, sunku koordinuoti akių ir rankos judesius – tai gali rodyti disgrafijos sutrikimą.
Rašybos testas
Silpna rašyba gali būti disgrafijos požymis, bet nebūtinai pagrindinė priežastis. Disleksinę disgrafiją turintys žmonės dažnai įterpia, praleidžia raides ar supainioja jų seką rašydami.
Atliekant šį testą dažniausiai naudojami WIAT-3, WJ-IV ir TOC testai.
Rašytinės raiškos testas
Rašytinės raiškos testą vertina psichologas arba mokymosi sutrikimų specialistas. Jame tikrinama, ar žmogus geba aiškiai rašyti, taisyklingai užrašyti žodžius ir nuosekliai dėstyti mintis popieriuje. Teste gali būti rašymo, rašybos ir kūrybinės užduotys.
Testo rezultatai parodo, su kokiais konkrečiais disgrafijos sunkumais susiduriama.
Pagalbinės technologijos mokymosi sutrikimams
Disgrafija ir panašūs mokymosi sutrikimai stipriai blogina gyvenimo kokybę. Be specialiųjų pedagogų pagalbos, galima naudotis ir pagalbinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, tekstą į kalbą konvertuojančios programos padeda mokytis ir gerinti akademinius pasiekimus.
Pavyzdžiui, Speechify yra teksto į kalbą programa, kuri gali garsiai skaityti tekstą. Ši programėlė padeda disgrafija sergantiems žmonėms lengviau suprasti ir įsisavinti rašytinę informaciją. Klausydamasis teksto, žmogus gali sutelkti dėmesį į prasmę, o ne į žodžių dekodavimą.
Pagalbinė technologija, pvz., balsų atpažinimas ar žodžių prognozavimas, labai padeda disgrafija sergantiems žmonėms rašant. Vietoje spausdinimo galima diktuoti tekstą, kas labai palengvina rašymą turint įvairių mokymosi sutrikimų.
Pagalbinės technologijos suteikia reikalingus įrankius įveikti sunkumus ir pagerinti rezultatus. Be to, jos skatina savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, o tai teigiamai veikia gyvenimo kokybę.
DUK
Ar galima pačiam atpažinti disgrafiją?
Asmuo gali pastebėti būdingiausius mokymosi sunkumų simptomus, tačiau dėl sudėtingų sutrikimų visada geriausia kreiptis į specialistus. Daugiau informacijos rasite Tarptautinės Disleksijos Asociacijos svetainėje.
Daugelis simptomų, būdingų disgrafijai ir kitiems sutrikimams, gali sutapti su kitomis negaliomis, todėl diagnozuojant lengva suklysti.
Nuo kokio amžiaus galima testuoti disgrafiją?
Rekomenduojamas ankstyviausias amžius testavimui – apie 5 metus. Anksčiau sunku pastebėti ar patikimai įvertinti rašymo sunkumus.
Mažus vaikus gali vertinti ergoterapeutas ar raidos pediatras. Vaikui augant, apie 4–5 metus mokytojas gali pastebėti raidžių formavimo, tarpo tarp žodžių ar rašto problemų.
Kokį specialistą rinktis diagnozei?
Diagnozuojant sudėtingus sutrikimus, pvz., disgrafiją, reikalingi kompetentingi konkrečios srities specialistai – priklausomai nuo amžiaus ir poreikių.
Mažiems vaikams rekomenduojama kreiptis į raidos pediatrą, ergoterapeutą ar ugdymo psichologą.
Moksleiviams ir suaugusiesiems – į neuropsichologą, ugdymo psichologą ar ergoterapeutą.
Tikslesnei diagnozei dažnai prireikia kelių specialistų įvertinimo.
