Disleksijos apibrėžimas gana platus, apimantis įvairius simptomus. Iš esmės disleksija – kalbinis mokymosi sutrikimas. Tai bendrinis terminas simptomų grupei, pasireiškiančiai žmonėms, turintiems specifinių mokymosi ir kalbos sunkumų, dažniausiai skaitant. Dažnai sunku ir rašyti, taisyklingai tarti žodžius, suprasti garsus ir kitus kalbos niuansus.
Disleksija neretai pasireiškia kartu su kitais mokymosi sutrikimais, pavyzdžiui, dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimu – ADHD, ar kitais.
Disleksija lydi žmogų visą gyvenimą. Skirtingais etapais ji gali pasireikšti skirtingai. Pavyzdžiui, suaugusiojo, turinčio disleksiją, sunkumai skirsis nuo vaikystės sunkumų ir atvirkščiai. Ji gali trukdyti vaikui sėkmingai mokytis, o suaugusiajam – produktyviai dirbti ar išlaikyti darbą.
Kartais sutrikimas toks ryškus, kad žmogui reikia specialių pagalbos priemonių, tikslingos paramos ar specialiojo ugdymo.
Kas sukelia disleksiją?
Dar nėra iki galo aišku, kas tiksliai sukelia disleksiją, tačiau nustatyta, kad skiriasi smegenų struktūra ir veikla. Reikia daugiau tyrimų, kad tėvai, mokytojai ar gydytojai galėtų geriau padėti disleksiją turintiems vaikams ir suaugusiesiems.
Tikėtina, kad disleksiją lemia ir genetika – šis sutrikimas dažnai kartojasi šeimose.
Svarbu žinoti, jog disleksija nesusijusi su intelekto stoka, nenoru mokytis ar tinginyste. Tinkami ugdymo metodai ir praktikos padeda mokiniams, turintiems disleksiją, įgyti reikiamų įgūdžių ir sėkmingai mokytis.
Kaip dažna disleksija?
Tarptautinės Disleksijos asociacijos duomenimis, apie 20 % JAV žmonių turi disleksijos simptomų. Jie gali neturėti teisės į specialųjį ugdymą, tačiau susiduria su sunkumais rašydami, skaitydami, suprasdami kalbą, maišydami panašius žodžius ar rašydami labai netvarkingai.
Kaip diagnozuojama disleksija?
Dažniausiai disleksija pastebima mokykloje. Jei vaikui sunku skaityti ar rašyti, mokytojai gali pasiūlyti pasitikrinti dėl disleksijos ar kitų mokymosi sutrikimų. Tėvai taip pat gali kreiptis patys, jei pastebi kalbinius sunkumus, kad vaikas būtų ištirtas dėl raidos disleksijos.
Suaugusysis dėl skaitymo ar rašymo sunkumų gali pasikonsultuoti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu ir būti nukreiptas išsamesniems tyrimams.
Disleksijos įvertinimas apima įvairius testus, klausimus tėvams ir kartais mokytojams. Pagal rezultatus sudaromas profilis ir nustatoma diagnozė. Anksti pastebėjus, vaikai turi didesnę galimybę sėkmingai mokytis, todėl kuo anksčiau, tuo geriau.
Disleksijos tipai
Skiriami keturi disleksijos tipai:
- Fonologinė disleksija – dar vadinama garsine ar disfonetine. Sunku sieti raides ir skiemenis su jų garsais ir juos perskaityti.
- Paviršinė disleksija – dar vadinama regimąja ar diseidetine. Sunku vizualiai atpažinti žodžius, įsiminti naujus žodžius.
- Spartaus vardijimo deficitas – sunku greitai ir automatiškai įvardyti skaičius, raides, daiktus ar spalvas. Lėtesnė nervų veikla lemia, kad atsiminimas užtrunka.
- Dvigubas deficitas – sunku tiek vardyti garsus, tiek fonologiškai juos apdoroti. Dažniausiai prasti skaitytojai turi būtent šį tipą.
Kokie disleksijos požymiai?
Disleksija – specifinis mokymosi sutrikimas, įvairiai pasireiškiantis kalbiniais sunkumais. Tačiau dažniausi požymiai yra šie:
- Skaitymo problemos tiek tyliai, tiek garsiai – sunku suprasti tekstą ar atpažinti žodžius.
- Sunkumai su skaitymo įgūdžiais, supratimu ir įsiminta informacija.
- Labai lėtas, varginantis rašymas ir skaitymas.
- Sunkumai su rašyba – moka paaiškinti, kaip rašomas žodis, bet negali jo užrašyti.
- Vengia skaitymo ar su skaitymu susijusios veiklos.
- Dažnai netaisyklingai ištaria žodžius ar vardus, sunku juos prisiminti ar sukurti rimuotus žodžius.
- Maišo raides, žodžius ar skaičius žodžiuose, sakiniuose ar sekose.
Disleksiją turintis vaikas gali turėti sunkumų kalbėdamas, mokydamasis raidžių ir jų garsų. Jam ypač sunku mokytis užsienio kalbos.
Matematika taip pat gali kelti sunkumų žmonėms, turintiems disleksiją – sunku įsiminti skaičių faktus ar teisingai atlikti veiksmus.
Kaip gydoma disleksija?
Disleksija išlieka visą gyvenimą – jos neišaugama. Tačiau su tinkama pagalba galima sėkmingai prisitaikyti ir įveikti daugumą sunkumų, ypač skaityme ir rašyme. Anksti ją nustačius ir pradėjus pagalbą, galima labai daug pasiekti, nes kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greičiau žmogus išmoksta būtinų įgūdžių. Specialiai apmokyti mokytojai ir specialistai čia ypač svarbūs.
Labai svarbi ir pagalba namuose – terapijos bei tėvų ar globėjų palaikymas.
Pagalba gali būti ir technologinė – tokia kaip teksto skaitymas balsu (pvz., Speechify), diktofonai, ilgesnis laikas testams, testai žodžiu vietoje raštu.
Disleksija trunka visą gyvenimą, bet tai nėra nuosprendis. Tinkamai padedant ir taikant pagalbą, žmonės su disleksija gali siekti beveik visko, ko nori.
DUK
Ką daro žmogus su disleksija?
Disleksiją turintis žmogus patiria sunkumų su skaitymu, rašymu, rašyba ar net kalbėjimu. Vaikai, turintys disleksiją, dažnai yra protingi ir stropūs, bet jiems sunku susieti raides su garsais, ypač skaitydami ar rašydami. Jie gali maišyti raides ar skaičius žodyje, sakinyje ar sekoje. Gali būti sunkumų suprasti kalbą, kai kažkas kalba.
Koks disleksijos pavyzdys?
Disleksiją turintis žmogus skaito labai lėtai arba jaučia, kad jam reikia gerokai daugiau pastangų nei kitiems. Jis gali sukeisti raides ar skaičius, pvz., „dabar“ – „vard“, „1648“ – „1486“. Žodžiai gali susilieti, pranykti tarpai. Skaityto teksto supratimas ir įsiminimas gali būti sudėtingi, tačiau medžiagą lengviau perprasti, kai ją garsiai skaito kitas.
Ką sukelia disleksija?
Negydoma disleksija gali lemti žemą savivertę ir elgesio problemų. Negavęs pagalbos žmogus gali patirti nerimą, nepasitikėjimą savimi, socialinius sunkumus, agresiją, mokymosi nesėkmes ar užsisklęsti savyje. Jis gali neišmokti skaityti arba skaityti neefektyviai. Tai gali atimti galimybę pilnai atsiskleisti suaugus.
Kuris disleksijos tipas dažniausias?
Dažniausia disleksijos forma – fonologinė disleksija. Ji pasireiškia sunkumais suskaidant kalbos garsus, bandant perskaityti ar ištarti žodžius, susieti garsus su raidėmis.
Kuo gali reikėti pagalbos disleksiją turintiems?
Žmonėms su disleksija gali prireikti pagalbos skaitant ar rašant. Pagelbėti gali pagalbinės technologijos, kalbos atpažinimo ar teksto į kalbą programos, tokios kaip Speechify, ar diktofonai. Kai kuriems lengviau rašyti klaviatūra nei ranka. Audioknygos taip pat yra puikus pasirinkimas.
